Vizitinės kortelės

Skaitmeninės ir ofsetinės spaudos skirtumai

Ofsetinė spauda (litografija) – tipiška plokščiaspaudės grafikos technika. Pradėta naudoti dar vėlyvajame XVIII amžiuje. Jos išradėjęs Aloyzas Senefelderis, ieškojęs pigaus ir patogaus būdo natoms spausdinti ir dauginti, pirmasis jį panaudojo 1796 metais.

Šiandien, gerokai patobulėjęs, šis spaudos būdas užima dominuojančią padėtį pasaulinėje spaudos rinkoje. Vartotojų ypač pamėgtas ir vertinamas už aukštą spaudos kokybę ir palyginti mažus paruošimo kaštus (lyginant juos su trafaretine, iškiliąją, fleksografine spauda).

Tinkamiausias dideliems tiražams spausdinti. Juo tiražas didesnis, juo mažesnė vieneto spausdinimo kaina. Tam įtakos turi sugaištas laikas mašinos reguliavimui, sugadinta žaliava ieškant tinkamiausio spausdinimo varianto ir pan. Šis spaudos gaminimo būdas unikalus dar ir tuo, jog nepriklausomai nuo spaudos kiekio, kokybė nenukenčia.

Skaitmeninė spauda – moderniausias spausdinimo būdas, leidžiantis per trumpą laiką atspausdinti įvairiausius spaudos darbus pageidaujamu tiražu. Šis spaudos būdas, lyginant su ofsetine, daug paprastesnis. Čia nereikia gaminti fotoformų, spaudos formų, specialiai ruošti mašinų. Duomenys siunčiami į spausdinimo prietaisą be tarpinių operacijų, formuojant vaizdą tiesiogiai iš skaitmeninio aprašo.

Ofsetinė spauda:

• Geriausia spausdinant dideliais tiražais, kuo didesnis tiražas, tuo mažesnė vieneto kaina.
• Gaminių spausdinimas gali užtrukti kelias darbo dienas.
• Naudojant CMYK (cyan, magenta, yellow, key) spalvų sistemą, išgaunama visa spalvų paletė ir pustoniai.
• Maketo paruošimas spaudai, spalvų skaidymas ir foto formų  išvedimas, spaudos mašinų paruošimas, spausdinimas.

Skaitmeninė spauda:

• Tinkamiausia mažų tiražų spausdinimui.
• Dideli tiražai kainos atžvilgiu nepasiteisina.
• Produkcija gali būti atiduodama per vieną darbo dieną.
• Spalvotas vaizdas išgaunams naudojant spalvotą tonerį (miltelius) pagal CMYK spalvų sistemą. Spalvų neatitikimas iki 10 %.
• Maketo paruošimas, spausdinimas.

Kas ta šilkografija?

Šilkografija – žinomiausia trafaretinės spaudos technika, kartu, pati seniausia spaudos technologija pasaulyje. Į Europą atkeliavusi iš Rytų šalių, kaip manoma, iš Kinijos. Sąvoka susideda iš kelių žodžių: “šilko” ir “grafija”, pastaroji išvertus iš graikų kalbos “Graphos” – reiškia vaizdavimą, rašymą. Šilkas – senovės Kinijoje išrastas pluoštas, gaunamas iš įvairių šilkaverpių rūšių kokonų, pasižymintis ypač plonomis ir lengvomis audinio sąvybėmis.

Iš šilko tinklelių yra gaminami trafaretai, kurie praleidžia dažus, tos tinklelio vietos, kurios yra užtepamos foto emulsija, dažų nepraleidžia. Tokiu būdu paruoštas tinklelis dedamas ant popieriaus, ant jo pilami dažai.

Šilkografiniai atspaudai gali būti dedami ne tik ant bet kokio popieriaus paviršiaus, bet ir ant audinio, plastiko, medžio, stiklo, keramikos.
Šis spaudos būdas pasižymi įvairiu padengimo efektu, dedant specialius dažus, kurie iškyla, galima sukurti dekoratyvinį aukšto reljefo efektą.

Spalvotam atspaudui daroma po trafaretą kiekvienai spalvai, kuo daugiau spalvų, tuo sudetingesnis tampa šilkografijos padengimas. Šilkografijoje naudojamų spalvų gama yra išties gausi. Norimam vaizdui išgauti yra naudojami įvairias fizikines ir chemines savybes turintys dažai: šviečiantys tamsoje, termoaktyvūs, putojantys, fluorescentiniai ir kt.

Šilkografijos būdu spaudžiami gaminiai išsiskiria savo spalvos “grynumu”, linijų ryškumu ir žinoma – kokybe. Šiuo spaudos būdu atspaustos vizitinės kortelės atrodys ne tik prestižiškai, bet ir bus malonios liesti.

Nestandartiniai, originalūs gamybos būdai:

*vizitinės kortelės gali būti atspausdintos ant plastiko;

*išgraviruotos ir iškaltos metale;

*pagamintos iš seno popieriaus su pridėtais lipdukais;

*išsiuvinėtos įvairiausio tipo audinyje;

*išdegintos odoje;

*išspaustos popieriuje;

*tampografijos būdu užrašas patalpintas beveik ant bet kokio paviršiaus.